Rumunijoje atradome terapijos, judesio ir bendrystės galią

Paskutinę gegužės savaitę mes, mokytoja Jurgita Užgalienė ir mokinio padėjėja Lina Balodienė, lankėmės Rumunijoje, Jasų mieste, kur dalyvavome „Erasmus+“ programos darbo stebėjimo veikloje „Ion Holban“ mokykloje.

Vizito metu susipažinome su mokyklos ugdymo aplinkomis, stebėjome muzikos, fizinio ugdymo bei integruotą edukacinę-muzikos terapijos pamoką, kurią vedė mūsų centre anksčiau viešėjusi mokytoja Pora Ana-Maria. Taip pat apsilankėme kolegijoje, kurioje įrengti kabinetai, skirti būsimų kirpėjų, makiažo ir manikiūro specialisčių bei siuvėjų rengimui. Mus sudomino tai, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudaromos galimybės ne tik mokytis bendrųjų dalykų, bet ir įgyti praktinių profesinių įgūdžių, reikalingų savarankiškesniam gyvenimui.

Stebėdamos specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių muzikos pamokas pastebėjome, kad jose naudojama daug įvairių mušamųjų instrumentų ir priemonių: varpelių, lazdelių, barškučių. Pamokose taip pat pasitelkiamos išmaniosios lentos ir ekranai, skirti muzikai klausytis, vaizdinei medžiagai stebėti bei mokinių dėmesiui sutelkti. Mums buvo įdomu matyti, kad mokiniai aktyviai įtraukiami į praktines veiklas, garsų atkartojimo pratimus, ritmikos užduotis. Tokios veiklos padeda lavinti ne tik muzikinius gebėjimus, bet ir dėmesį, klausymosi, bendravimo bei saviraiškos įgūdžius.

Kitoje stebėtoje pamokoje, klausantis klasikinės muzikos fragmentų, buvo taikomi muzikos ir judesio terapijos elementai. Keičiant muzikinius kūrinius ir naudojamas priemones, mokiniai buvo tai suaktyvinami, tai nuraminami. Pastebėjome, kad muzika, judesys ir įvairios priemonės – skarelės, lazdelės, pieštukai – padeda mokiniams geriau pažinti savo emocijas, jas išreikšti ir palaipsniui mokytis valdyti. Ši pamoka mums dar kartą patvirtino, kad ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius labai svarbu derinti mokymąsi, emocinį palaikymą, kūrybiškumą ir terapinius elementus.

Fizinio ugdymo pamokoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas mokinių gerai emocinei savijautai, įsitraukimui ir sėkmės patyrimui. Mokytojas kartu su mokiniais atliko mankštos pratimus, nuolat palaikė pozityvią atmosferą, padrąsino ir motyvavo. Mokiniai emocingai reagavo į užduotis, džiaugėsi sėkmingais metimais į krepšį, palaikė vieni kitus. Pratimai buvo parenkami nesudėtingi, kad kiekvienas mokinys galėtų patirti sėkmės jausmą. Veiklos buvo dažnai keičiamos: metimai į krepšį, kliūčių ruožas, žaidimai su parašiutu. Mums paliko įspūdį glaudus mokytojo ir mokinių ryšys – mokytojas visose veiklose dalyvavo kartu, padėjo, paaiškino, drąsino. Pastebėjome ir gražų mokinių tarpusavio santykį: jie rūpinosi vieni kitais, padėjo draugams, džiaugėsi bendromis sėkmėmis.

Lankydamosi mokykloje matėme, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams skiriama daug terapinių užsiėmimų, bendravimo pamokų su psichologu, individualaus darbo ir įvairių ugdymo priemonių. Didelis dėmesys skiriamas socialinių, emocinių, bendravimo ir savarankiškumo įgūdžių ugdymui. Mums buvo svarbu pamatyti, kaip kryptingai siekiama, kad mokiniai ne tik įgytų žinių, bet ir mokytųsi bendrauti, bendradarbiauti, pažinti save, pasirengti kasdieniam gyvenimui.

Ši viešnagė praplėtė mūsų akiratį, suteikė naujų profesinių įžvalgų ir leido iš arčiau susipažinti su kolegų darbu Rumunijoje. Grįžome su mintimis, kad savo ugdymo procese galime dar daugiau dėmesio skirti mokinių emocinei savijautai, praktinei veiklai, judesiui, muzikai, sensorinėms ir terapinėms priemonėms. Darbo stebėjimas Rumunijoje mums priminė, kad kiekvieno mokinio sėkmė prasideda nuo saugios aplinkos, mokytojo palaikymo, tinkamai parinktų veiklų ir tikėjimo vaiko galimybėmis.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Už straipsnyje pateiktą informaciją ir nuomonę atsako tik autoriai; Europos Sąjunga ir Nacionalinė agentūra negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktos informacijos naudojimą.